- išvėdliuoti
- išvėdliúoti 1. žr. 1 išvėdlauti 1: Ka jaunąją išvėdliúo[ja] pas vyrą, ta čiumpa, ką tik nugreiba Klk. Ir išvarė išvėdliavo į tokį dvarelį LTR(Krtn). 2. refl. tr. išsigabenti, išsivežti: Tie jaunikliai, kiekvienas sau po moteriškę gavę, tėvui ir motinai pasidėkavoję išsivedliavo į savo namus BsMt I12(Sln). \ vėdliuoti; išvėdliuoti; parvėdliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
